- karštuvas
- karštùvas sm. (2) K žr. karštuvai: 1. LVII199 Ji sukišo į karštuvą rankas Sn. Turi vilnų karštuvė̃lį Ėr. 2. Karštùvas reikalingas linam karšti Nj. Šukuodamas linus užkliudžiau pirštą už karštuvo ir susižeidžiau Ps. 3. R277, MŽ370, K, J šepetys arkliams šukuoti, karšiklis, grandyklė, šukuočius.
Dictionary of the Lithuanian Language.